Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Kada geriausia pasiruošti medieną?
Būtina atminti, kad geriausiai medis išsilaiko nukirstas žiemos laiku arba atskirai medžio rūšiai skirtingu laiku, nes kitaip jis bus neatsparus puvimui, saldus kinivarpoms ir kitiems kenkėjams. Mediena džiūdama labiau trūkinės.
Senoliai namo statybai eglės ir pušies medžius kirsdavo gruodžio ir sausio mėnesiais, atsižvelgdami ir į mėnulio fazes. Per labai didelius šalčius medienos neruošdavo, kad nupjautas medis griūdamas nesubirtų.
Optimaliausias ąžuolo medienos ruošimo laikas yra nuo gruodžio iki sausio vidurio, o geriausia – prieš Šv. Kalėdas per mėnulio pilnatį. Aišku, mėnulio padėtis vienodai galioja visiems medienos ruošimo darbams. Nukirstus ir paruoštus ąžuolo medienos rąstus būtų gerai išlaikyti nors metus ar porą, kad, kaip sakoma liaudyje, „šalčio gautų“, o tiksliau, kad išsivaikščiotų tanidinės rūgštys, medis išsistovėtų. Iš tokios medienos drąsiai galime gaminti numatytus kūrinius.
Kaip išsirinkti medieną?
Perkant iš medienos sandėlio ar lentpjūvės reikia šiek tiek apdairumo ir specialiųjų žinių, todėl nereikia skubėti. Stalių gaminiams, baldams, kurie bus po stogine, priestate ar jūsų būste, turėtumėte kelti pačius aukščiausius reikalavimus. Ideali baldų mediena privalo turėti 8-12 proc. drėgmės. Medienos kokybę taip pat galima nustatyti pagal kvapą. Sveika šviežia mediena turi stiprų aromatą: spygliuočiai daugiausia atsiduoda sakais, ąžuolas – tanino rūgštimis ir t. t. Atidžiai peržiūrėkite medieną, atsirinkdami nešakotą, be jokių pamėlynavimų ar pelėsių dėmių, atsiradusių dėl blogo sandėliavimo.
Kokią įtaką medienai daro jos paruošimo laikas?
Seniau buvo griežtai prisilaikoma ir mėnulio padėčių – delčioj kirstas medis patvaresnis nei iki pilnaties. Žiemos metu nukirstų spygliuočių medienos negalima ilgiau laikyti su žieve kaip iki gegužės mėnesio. Mediena baldams ir įrankiams turi būti tik labai geros kokybės, kaip sakoma – medis turi būti „kaip suklijuotas“, o tai reiškia, kad medis lieka tvirtas, nesitraukia, neperdžiūva, jo apimtis nesikeičia (svarbu norint pjauti lentas stalui ar grindims). Medis šių savybių įgyja, jei nukertamas per 8 dienas nuo gruodžio jaunaties, kai mėnulis vandenio arba žuvų ženkluose. Kad medis ilgiau išliktų kietas, nepūtų turi būti nukirstas per dvi paskutines kovo dienas, mėnuliui dylant žuvų ženkle. Tokios dienos pasitaiko ne kasmet, todėl anksčiau jų buvo ypač paisoma. Galima tai daryti ir sausio 1-ąją, 7-ąją, 25-ąją, 31-ąją, ir vasario 1 bei 2 d. Tomis dienomis nukirstas medis nepūva ir netrūnija, sendamas pasidaro kietas kaip akmuo. Liepteliams, terasoms ir valtims medį būtina kirsti mėnuliui dylant vandenio arba vėžio ženkluose. Tuomet jis nepūva, netrūnija ir nebūna slidus (tai svarbu terasoms).
Išpjautą medieną būtina nedelsiant sukrauti į rietuvę, kad nesušustų, neįsimestų pelėsis, nesusikraipytų. Nuo viengubo pjovimo medienos būtina nuskusti žievę, kad jos nesugadintų graužiantys vabzdžiai ir nesiveistų pelėsis. Baldams ruošiamai medienai išsistovėti ir išdžiūti užtenka vienerių metų, kietmedžiams, ypatingai ąžuolui, uosiui, rekomenduojama nuo kelerių iki aštuonerių metų.
Kokia mediena nuadojama skulptūroms?
Skulptūroms skobti, paminklams kurti dažniausiai naudojama rąstuose esanti mediena. Ji praktiškai niekada neišdžiūsta, tik svarbu, kad būtų bent kiek išsigulėjusi (teko daryti paminklą iš prieš 30 metų išpjauto 40×40 cm ąžuolo ruošinio, kuriame buvo išdžiūvę tik 10 cm storio iš visų pusių, o šerdis – drėgna). Gaminant iš pušies, liepos ar eglės svarbu, kad medis būtų nupjautas žiemą.
Drožinėjant figūras, ornamentus iš drėgnos medienos, būtina apdirbimo pertraukų metu kūrinius uždengti polietilenine plėvele ar kita danga. Tokiu būdu apsaugosime gaminį nuo per greito išdžiūvimo ir suskeldėjimo. Baigę darbą, jei neplanuojame kūrinio tepti jokia apsaugine danga, turime jį po truputį išdžiovinti. Jeigu kūrinį planuojame tepti impregnuojančia danga, aliejais, leiskime jam dieną dvi padžiūti, tik po to tepkime – išvengsime medienos patamsėjimo. Nuteptas kūrinys neskeldėja, nes drėgmė po truputį pasišalina pro alsuojančias dangos poras.
Kuo dažyti ir impregnuoti medieną?
Buitinėmis sąlygomis medienos impregnavimas, t. y. padengimas cheminėmis medžiagomis, purškiant arba tepant teptuku. Kad giliau įsigertų ir sureaguotų su medienos paviršiumi, naudojame dviejų pakopų impregnavimą. Pirmu sluoksniu tepame giluminiu gruntu, gruntui išdžiūvus tepame medžiaga sukurta organinio tirpiklio pagrindu.
Vidaus darbams, baldams, kamerinėms skulptūrėlėms padengti, kad džiūdamos nesuskilinėtų, apsaugoti nuo dulkių įsigėrimo, išsaugojant natūralią medienos spalvą naudojame bekvapį, natūralių medžiagų pagrindu sukurtą nenuodingą baldinį aliejus.
Kaip paruošti kasamas į žemę medines konstrukcijas?
Medinių konstrukcijų dalys, kasamos į žemę, reikalauja ypatingo paruošimo. Pats efektyviausias, naudotas tūkstančius metų visame pasaulyje ir tebenaudojamas dabar metodas yra tos dalies, kuri įkasama į gruntą, apdeginimas, papildomai tą dalį galima nutepti specialiomis impregnuojančiomis medžiagomis arba tam skirtomis dervomis. Svarbu atsirinkti medienos augimo kryptį. Į žemę ar drėgną terpę talpiname tik medžio viršūninę dalį – plongalį. Nes medis natūraliai drėgmę į šakas, lapus pumpavo iš apačios į viršų. Jeigu medį „pasodinsime“ į žemę, kaip jis augo, augimo kryptimi, jis ir toliau pumpuos vandenį kamienu į viršų. Ir mūsų gaminys, paminklas, prisigėręs drėgmės supus, sveikas liks tik apie 1 cm storio kevalas, kurį vėjas ir saulė išdžiovina.
Kokius įrankius pasirinkti medžio darbams?
Įrankių pasirinkimas priklauso nuo būsimos idėjos sudėtingumo. Gali būti panaudoti patys paprasčiausi įrankiai: kirvis, kaltai, plaktukai, elektriniai gręžimo, šlifavimo, obliavimo, pjovimo mechanizmai. Jei būsimam kūriniui panaudojama didelė medienos masė, kuri papildoma skulptūros elementais – neapseisime be grandininio pjūklo.
Kaip klasifikuojami tradiciniai amatai?
Tradicinių amatų klasifikacija