Prienuose darbavosi jaunieji restauratoriai

Birželio 13–22 dienomis Prienuose vyko Jaunųjų restauratorių profesinių įgūdžių tobulinimo stovykla. Projektą, iš dalies finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos, vykdė VšĮ Meninė drožyba. Projekto metu jaunieji restauratoriai – Rygos statybos kolegijos Restauravimo katedros ir Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dailės kūrinių konsultavimo ir restauravimo katedros studentai atnaujino „Atminties tako“ mažosios architektūros objektus, sodyboje „Kodėlčiaus dvaras“ rašytojo Vytauto Petkevičiaus įsteigtą medinių meno statinių (skulptūrų, stogastulpių) ansamblį, VšĮ Meninės drožybos lauko ekspozicijos kryžius.

Birželio 20-ąją atnaujintose VšĮ Meninė drožybos patalpose, kamerinėje aplinkoje, kurią šildė ne tik simboliniai ugnies aukurėliai, studentų surinktos lauko gėlių puokštelės, bet ir „Žiburio“ gimnazijos abituriento Vytauto Trakymo dainos, buvo surengtas jaukus projekto apibendrinimo ir atsisveikinimo vakaras, kurio metu padėkota visiems projekto dalyviams, partneriams ir rėmėjams.
„Gerumu mes daug ką galime, gražiais darbais daug ką galime, vienas kitam padėdami – viską galime“, – sakė projekto vadovė, Meninės drožybos direktoriaus pavaduotoja Zita Kuzminskienė, dėkodama į atsisveikinimo vakarą susirinkusiems partneriams, bičiuliams, dvasiniams rėmėjams.

Vadovė pasidžiaugė, kad buvo įgyvendintas pagrindinis projekto tikslas – restauruotas „Atminties takas“, taip pat išgirstas ir mielai priimtas bei išpildytas rašytojo Vytauto Petkevičiaus našlės prašymas padėti išsaugoti mažosios architektūros ansamblį rašytojo sodyboje. Altruistinių darbų buvo padaryta ir daugiau – Meninės drožybos kieme atnaujinti puikuojasi du kryžiai ir vienas koplytstulpis.
Z. Kuzminskienė ypač džiaugėsi jaunaisiais restauratoriais, jau penktus metus mūsų rajonui padarančiais daug puikių, didelių ir prasmingų darbų. Studentai nepamiršo ir tos aplinkos, kurioje gyveno, t. y. Meninės drožybos kiemelio: susitvarkė aplinką, įsirengė laužavietę, atnaujino sūpynes, kurios atokvėpio minutėmis ir vakarais ramino kūną ir sielą.

Stovyklos uždarymo vakare dalyvavo nemažai garbių svečių: VšĮ „Pasaulio lietuvių centras“ generalinis direktorius Valdas Kubilius, Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto dekanė dr. Sigita Saulėnienė, Dailės kūrinių konsultavimo ir restauravimo katedros vedėjas, restauravimo profesinių įgūdžių tobulinimo vadovas Bangutis Prapuolenis, praktinių užduočių vadovai: Algimantas Sakalauskas, Arūnas Venslavičius, Alvydas Antanavičius, Ričardas Grekavičius.

Prienų VšĮ „Meninė drožyba“ šiemet pratęsė dar penkerių metų bendradarbiavimo sutartį su Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetu. Vadinasi, dar penkerius metus Meninės drožybos kieme vasaromis bus galima pamatyti studentus – dirbančius ne tik savivaldybės teritorijoje, bet ir po visą Lietuvą. Prasmingus darbus padeda įgyvendinti Meninės drožybos bičiulis, kolega, Pasaulio lietuvių centro generalinis direktorius Valdas Kubilius, kuris puoselėja idėjas, dosniai dalija patarimus.

Pasaulio lietuvių centro generalinis direktorius V. Kubilius, VšĮ Meninės drožybos direktorius Algimantas Sakalauskas ir projekto vadovė Z. Kuzminskienė įteikė padėkas visiems projekto dalyviams. Jiems buvo skirti ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus padėkos raštai.
Nuoširdžiais dėkingumo žodžiais palydėtos padėkos taip pat buvo skirtos partneriams: VĮ Prienų miškų urėdijai ir miškų urėdui Robertui Judickui, kuris nepalieka drožėjų likimo valiai nei projektinėje veikloje, nei kasdieniuose darbuose, nuolatiniam rėmėjui UAB „Husqvarna Lietuva“ ir direktoriui Ričardui Aleknai, projekto dalyvius maitinusio restorano „Beržas“ kolektyvui ir jo vadovei Augustei Pociūtei – už skanų maistą, malonų aptarnavimą, šypsenas, gražią ir estetišką aplinką. Projekto organizatoriai paminėjo, jog pritaikę solidžias nuolaidas darbo priemonėms ir medžiagoms įsigyti, projektą iš dalies rėmė UAB „Restauracijos medžiagos“ bei UAB „Prienų prekyba“.

Visiems praktiką atlikusiems studentams buvo įteikti Jaunųjų restauratorių profesinių įgūdžių tobulinimo stovyklos pažymėjimai. Šiemet pirmą kartą stovykla priartėjo prie tarptautinio lygio, nes joje dalyvavo keturi latviai iš Rygos statybos kolegijos restauravimo katedros. Meninė drožybos kolektyvas dėkojo latviams studentams ir palinkėjo kitais metais vėl atvykti. Teikiant pažymėjimus ir bendraujant su latviais vakaro organizatoriams talkino vertėjavęs prienietis fotografas Rimvydas Strikauskas.

Stovyklos uždarymo vakare dalyvavo dar vienas garbus svečias, kurį pristatė Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dailės kūrinių konsultavimo ir restauravimo katedros vedėjas B. Prapuolenis. Tai – Tartu (Estija) menų kolegijos, su kuria jau ketverius metus bendradarbiauja Kauno kolegija, Baldų restauravimo katedros vedėjas, tą pačią dieną dalyvavęs lietuvių studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijoje Kaune. B. Prapuolenis pabrėžė, jog profesionalas buvo sužavėtas lietuvaičių darbais.

Pratęsdama bendrą mintį, dr. S. Saulėnienė akcentavo, kad kolegija, ypač katedros vedėjas B. Prapuolenis visada ieško galimybės bendrauti ir bendradarbiauti ne tik Lietuvoje, bet ir galvodami apie Latviją, Estiją, Lenkiją ir kitas šalis, kur lietuviai studentai galėtų atlikti praktiką ir galbūt ateityje net dirbti. Dekanės teigimu, šių metų katedros vedėjo vizitas buvo neatsitiktinis ir tai, kad po vizito į stovyklą atvyko žmogus iš Tartu mokyklos, rodo didelį kaimyninės šalies susidomėjimą Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetu bei tikimybę keistis studentais vasaros stovyklų metu. S. Saulėnienė svečiui taip pat įteikė sertifikatą.

Kreipdamasi į studentus, dekanė padėkojo jiems, kad pasirinko šią specialybę, pabrėždama, jog būti restauratoriumi yra žymiai daugiau, negu būti kūrėju. „Tai – tokia specialybė, kai gali prikelti kūrinį antram gyvenimui. Jūs ne tik galėsite kurti, jūs tinkamai restauruoti tai, kas jau buvo sukurta, o tam reikia specialių gebėjimų. Labai gražu ir sveikintina, didelė pagarba jums, kad pasirinkote tokią specialybę“, – kalbėjo S. Saulėnienė.
Dekanė padėkojo katedros vedėjui B. Prapuoleniui, sugebančiam išlaikyti didelį būrį jaunų, veržlių žmonių, juos suvaldyti ir pasiekti rezultatų. O tie rezultatai – puikūs! „Mūsų kolegijos istorijoje yra turbūt pirmas kartas, kai tokia kompetentinga komisija šiandien įvertino baigiamuosius darbus dešimtukais – ir net trys darbai buvo pažymėti. Tai, kad jus globoja tokie dėstytojai, kaip Bangis (Bangutis Prapuolenis. – Aut. past.), irgi yra ilgų metų rezultatas. Kaip studentas neužaugina per trumpą laiką savo kompetencijos, taip ir dėstytojas savo kompetenciją augina ilgus metus. Labai džiaugiuosi, kad jūsų vadovas dabar yra subrandinęs savo žinias, gebėjimus. Tai, kad jis bendrauja ir bendradarbiauja su daugybe žmonių, rodo šis pleneras. Tiek katedros vedėjo, tiek jūsų visų nuopelnas, kad turime tokių draugų, pas kuriuos atvažiuojame jau ne pirmą kartą. Jeigu nebūtų jūsų nuoširdaus rūpesčio, mes čia neatvažiuotume“, – kalbėjo dr. S. Saulėnienė, padėkojusi Meninės drožybos kolektyvui ir direktoriui A. Sakalauskui už nepaprastą geraširdiškumą, tikrumą, už namus, kuriuose studentai ir dėstytojai turi galimybę dirbti su vietos menininkais, už nutiestus bendradarbiavimo tiltus su rėmėjais, suteikiančiais galimybes studentams realizuoti savo gebėjimus. „Tai didelė dovana mums visiems. Stovykloje nuveikti darbai – didelis stebuklas, kurį pamatyti man buvo didelė šventė“, – pabrėžė dekanė, linkėdama įstaigos kolektyvui nenuleisti rankų projektinėje veikloje ir išreikšdama viltį kitais metais pamatyti studentus vėl praktikoje Prienuose.

Savo mintimis po stovyklos pasidalijo ir Rygos statybos kolegijos Restauravimo katedros studentai. Jie dėkojo stovyklos organizatoriams už puikiai ir prasmingai praleistą laiką, galimybę pamatyti išskirtines Prienų krašto vietas, gražią gamtą ir vos per savaitę įgyti tokios praktinės patirties, kokios, anot jų, Latvijoje niekada nebūtų gavę. Svečiai akcentavo, jog tokių dalykų, kokių jie išmoko jaunųjų restauratorių stovykloje Prienuose, mokykloje jų nemoko. Latvius sužavėjo ir unikalios mūsų medžio meistrų, kryždirbių skulptūros, kokių, pasak jų, visoje Latvijoje nesurasi.
Vakaro oficialiajai daliai baigiantis, padėkos žodį tarė Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovė Larisa Šaltienė. Ji padėkojo projekto dalyviams už atnaujintą vieną iš regioniniam parkui priklausančių lankomų objektų – „Atminties taką“ ir vylėsi, jog naujuoju penkerių metų bendradarbiavimo laikotarpiu jaunieji restauratoriai ir jų vadovai suras dar ne vieną unikalų lankytojų pamėgtą objektą, kuriam reikės restauratorių rankų. Atminimui ji padovanojo keletą knygų Meninės drožybos ir Kauno kolegijos atstovams.

Didelį indėlį ir didžiausią dalį paramos šio projekto įgyvendinimui suteikė Lietuvos kultūros taryba, kurių atstovų renginyje nebuvo, tačiau projekto vadovė Z. Kuzminskienė nuoširdžiai dėkojo už gražių idėjų ir prasmingų darbų palaikymą.
Vėliau stovyklautojai ir svečiai bendravo prie arbatos puodelio, dalijosi patirtais įspūdžiais, įgyta patirtimi. Vieną iš paskutiniųjų – nors ir vėsų – stovyklos vakarą šildė studentų rankomis sutvarkytoje laužavietėje įkurtas laužas.


Straipsnio autorė Roma Sinkevičiūtė.

 

 

Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos kultūros taryba